Tūkstančio dvarų kraštas
Eila Parviainen / Jari Saarentaus, Moottori Media.
Vos 26 kilometrus nuo Talino nutolusios Keila-Joa pilies apylinkės atskleidžia vieną geriausių Estijos dvarų ypatumų – gamta visada greta. Ji dažnai būna rūpestingai prižiūrima, o sodinti parko medžiai mena dvaro atsiradimo laikus. Keila-Joa teritorijoje galima rasti ne tik raudonlapių bukų, kėnių, ąžuolų, liepų, kaštonų, bet ir įvairiausių krūmų bei kitų sodinukų, kurie nuspalvina pilies aplinką nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Juk tai vienas žymiausių Estijos parkų.
Kiemą juosiančiame pasivaikščiojimo take vaizduotė nuneša kelis šimtmečius atgal: šiuo keliu ir tais ąžuolų įrėmintais takeliais XIX amžiuje buvo vaikštinėjama šnarant sijonų padurkams, laikant skėčius plonytėmis pirštinaitėmis aptrauktose rankose.
Caro laikų atmosfera
Apie praėjusius laikus pilyje pasakoja baldai, paveikslai ir pati atmosfera. Tačiau istorija turėjo įvairiausių etapų ir dvaras patyrė daug pokyčių. Kartais buvo palankesni laikai, kartais teko nerimauti dėl išlikimo. Patirtus sukrėtimus konkrečiai rodo, pavyzdžiui, tai, kad išliko labai mažai autentiškų paties dvaro baldų. Istorijos sūkuriuose dauguma baldų pasklido po visą Europą. Vėliau, atėjus ramesniems laikams, dalis jų buvo sugrąžinta į Estiją, bet nebūtinai į tą dvarą, iš kurio kadaise iškeliavo į pasaulį. Pavyzdžiui, vienas iš netoliese esančio Palmse dvaro miegamųjų apstatytas Keila-Joa pilies baldais.
Vienas ilgiausiai Keila-Joa valdžiusių savininkų Alexander von Benckendorff buvo įtakingas žmogus caro Nikolajaus I Rusijoje. O ir caro laikų dvasia ryškiai jaučiama paveiksluose bei kituose daiktuose. Tačiau niekaip neatspėtum, kad karo metais dvare veikė šnipų mokykla, o sovietmečiu čia buvo įkurta priešlėktuvinių raketų bazė.
Keila-Joa pilies rūsiuose sukaupta įspūdinga muziejinių vertybių kolekcija: paveikslai, papuošalai ir ginklai iš praėjusių laikų, bet taip pat ir modernesnio meno pavyzdžiai.
Jei vilioja praleisti naktį karališkoje aplinkoje, Keila-Joa dvare galima apsistoti nakvynei. Tad ir vakarienę galėsite valgyti dvaro restorane, stebimi budrios Aleksandro I akies.
Saku dvaras baigtas statyti 1820 metais. Būdamas vos už 10 kilometrų nuo Talino, jis siūlo lankytojams patirti caro laikų dvarų atmosferą, pavyzdžiui, nakvojant dvaro buvusių gyventojų vardais pavadintuose kambariuose. Alaus vonia rūsyje jau yra egzotika.
Lubų tapyba ir alaus vonia
Saku dvaras reprezentuoja tą patį XIX amžių kaip ir Keila-Joa. Išskirtiniai Saku dvaro bruožai – įspūdinga lubų tapyba ir rūsyje siūlomos maudynės aluje. Dešimt dvaro kambarių pasižymi jaukumu ir spinduliuoja praėjusių laikų didybę.
Alaus vonios – sena Estijos tradicija. Sakoma, kad jos naudingos odai ir plaukams. Tačiau į vonią pilamas ne alus iš gretimos alaus daryklos, bet vanduo su alaus sudėtinėmis dalimis, tokiomis kaip salyklas, mielės ir apyniai. Maudynių procedūrai priklauso nesibaigianti alaus pasiūla ir pirtis.
Avižinė košė ir traškus paršelis
Anija dvare pietums gauname estų maisto kultūrą reprezentuojančius patiekalus. Ülle mums patiekia paršelio šonkaulius, avižinę košę ir marinuotus raudonuosius svogūnus. Labai tradiciška ir labai skanu.
Pietaujame nedideliame kambarėlyje prie virtuvės. Atmosfera jauki ir šilta, lyg kažkada, praeitame tūkstantmetyje, būtume atvykę pasisvečiuoti pas žmones į jų namus. Į tokius namus, kokius būtų galima rasti ir kur nors Suomijos kaime.
Anija dvaras dar nebaigtas tvarkyti, bet 2020 metų vasarą lankytojams bus atverta daugiau sutvarkytų patalpų.
Restoranu tapusi šokių salė
Vakarieniauti atvykusį svečią Vihula dvare pasitinka fortepijono muzika. Skoningai restauruoto ir sutvarkyto pagrindinio pastato viduje veikia restoranas, kurio virtuvė gali didžiuotis savo patiekalais. Iš kokybiškų žaliavų profesionaliai paruoštas maistas džiugina akį ir verčia ryti seilę alkaną valgytoją. O visa tai vainikuoja kokybiškas vynų asortimentas ir puikūs desertai.
Žinoma, restorane privalu pasotinti skrandį, bet šį kartą ne mažiau užburia ir pati patalpa. Juk restoranas veikia senojoje šokių salėje. Praėjusius laikus primena ant sienų kabantys paveikslai, kuriuose atskleidžiama šokių nuotaika. Šokių salė yra pagrindinė restorano patalpa, o papildomos vietos galima rasti šalia esančioje salytėje ir bibliotekoje. Vasarą dar veikia ir lauko terasa.
Jei pageidaujate įvairovės, kitą vakarą galite praleisti Ledo rūsyje veikiančioje tavernoje. Senoviniais žemės ūkio reikmenimis dekoruotos kalkakmenio sienos, mediniai suolai ir stalai, estiška liaudies muzika, tradicinis estiškas maistas ir gausus alaus asortimentas – tai po šokių salės visiškai kitas pasaulis. Gal ir ne be priežasties Vihula restoranas laikomas vienu gražiausiu Estijoje.
Iki Vihula dvaro valanda kelio automobiliu nuo Talino, o kiti mūsų maršruto dvarai yra dar arčiau. Per savaitgalį galima neskubant susipažinti su ne vieno dvaro istorija.
Nuo spirito prekybos iki SPA
Vos per valandą automobiliu iš Talino pasiekiamas Vihula dvaras Lahemaa nacionaliniame parke – tai šiuolaikinė įvairialypė oazė savaitgalio keliautojams.
Tačiau ilgą dvaro istoriją temdo didžiuliai sukrėtimai. Rašytiniuose šaltiniuose Vihula dvaras pirmą kartą paminėtas 1501 metais, kada jis priklausė iš Danijos kilusiam Hans von Lode. XVIII a. Šiaurės karo metu dvaras ir jo apylinkės buvo nusiaubti ir sudeginti. Seniausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatas – tai vadinamasis Galinis dvaras, pastatytas XVIII a. antroje pusėje. Statybos metu jis buvo vienintelis akmeninis dvaro pastatas.
XIX a. pradžioje tuometiniai savininkai įklimpo į skolas – kas vyko ir daugelyje kitų dvarų tais laikais. Pagal išlikusį XIX a. sąrašą, tuo metu buvo pagrindinis dvaro pastatas, klėtis, pirtis, kalvė, trys medinės grūdų džiovyklos, du paviljonai, arklidės, vyno darykla, jautidė ir akmeninis vandens malūnas. Aukcione dvarą įsigijo iš Vakarų Prūsijos kilęs Alexander von Schubert, kuriam šeimininkaujant buvo pastatytas dabartinis Vihula dvaras. Dvaro išlaikymas ir statybos buvo finansuojamos iš spirito gamybos ir prekybos mediena.
Vihula dvaras – šio maršruto visapusiškiausias objektas. Jį supantis Lahemaa nacionalinis parkas gali pasiūlyti naujų patyrimų net ir po to, kai apeisite visus 25 dvaro pastatus.
Dabartinę išvaizdą dvaras įgavo po 2008–2014 metais atlikto kapitalinio remonto ir restauracijos. Prie dvaro vartų išlikę akmeniniai stulpai su von Schubert‘o giminės herbu. Už stulpų, dvaro teritorijoje yra maždaug 25 rūpestingai atkurti pastatai ir 50 hektarų parkas.
Dabartinis Vihula turi restoraną, viešbutį ir, greta pramoginės veiklos – dvaro dvasia alsuojantį SPA. Individualius SPA potyrius užtikrina aštuoni dvaro stiliaus procedūrų kambariai, treniruoklių salė, tradicinė malkomis kūrenama pirtis ir saulėtos terasos su karšto vandens baseinais.
Išvyka dviračiais į kaimyninį dvarą
Puikus vasaros dienos leidimo būdas – kelionė dviračiais iš vieno dvaro į kitą. Iš Vihula tai lengva įgyvendinti, nes vos už šešių kilometrų yra Sagadi dvaras, kuriame ypatingą vietą užima miškas ir gamta.
Arboretumas čia buvo įkurtas 1985 metais. Pasivaikščioję po parką, kuriame iš viso auga 120 medžių rūšių, gausite koncentruotą žinių apie medžius dozę. O jei to nepakaks, dar daugiau sužinosite miško muziejuje arba obelų ir gėlių sode. Vaismedžių sode auga 168 obelys, kriaušės, slyvos ir vyšnios. Spalvų blyksnius kuria įvairiaspalvės gėlių lysvės. Prieskoninių žolelių darže auginamos žolelės ir daržovės dvaro restoranui.
Turint laiko ir noro pratęsti kelionę dviračiais, galima dar šiek tiek pavažiuoti į priekį ir aplankyti Palmse dvarą su muziejumi po atviru dangumi.
Kai kas vėl spindi, kai kas dar ne
Istorija, skanėstai, galimybė pasilepinti – viską galima rasti senuosiuose Estijos dvaruose. Net ir sunkius laikus išgyvenę dvarai kai kuriais atvejais yra atkurti ir nepriekaištingai atnaujinti, bet daugeliui dvarų dar tenka laukti geresnių laikų. Dvarų gyvavimui būdingi besikaitaliojantys klestėjimo ir nykimo, nuolat keičiantis savininkams dėl skolų, etapai. Dvarus taip pat labai niokojo karai ir gaisrai. Daug vertingos istorijos, o ypač – pastatų prabangos jau prarasta, bet nuoseklus kapitalinis tvarkymas daugeliu atvejų sėkmingai atkūrė tiek daug tam laikmečiui būdingos atmosferos, kad lankantis dvaruose lengva fantazijomis nusikelti į caro laikų gyvenimą.
